L.Champrack’s “Gastronomisch” opende zijn deuren op een nieuwe plek: meer diversiteit en openheid, maar een aantal strikte “nee” zal niet veranderen

Kovo 10-ąją, Lietuvos nepriklausomybės 30-mečio išvakarėse, vienas žinomiausių Lietuvos virtuvės šefų Liutauras Čeprackas „fine dining“ patirčių ieškotojus pakvietė į naujoje vietoje įsikūrusį, gerokai atsinaujinusį savo restoraną „Gastronomika“. Daugiau erdvės, platesnis meniu, ilgesnės darbo valandos, aiškus noras patraukti gastro turistus – tai tik keli pokyčiai. Tačiau kai kurie momentai nekinta – „ne“ vaikams, šunims ir specialiems veganų pageidavimams.

15min primena, jog prestižinės kulinarinės mokyklos Meksikoje absolventas L.Čeprackas pirmąjį savo autorinės virtuvės restoraną „Gastronomika“ atidarė dar 2015-aisiais, vadinamajame Ševčenkos loftų kvartale. Nepaisant paslaptingos vietos, kurią ne taip jau lengva pirmąsyk rasti, bei prabangaus interjero, dalį lankytojų pirmosios „Gastronomikos“ vieta kiek glumino. Kaip šmaikštavo pats L.Čeprackas, murkšlinokame, tamsiame Ševčenkos loftų kieme damos rizikavo nusilaužti aukštakulnių kulniukus. Naujoje vietoje tokios rizikos nebeliko.

Jau figūruoja restoranų reitingo sąraše Pirmoji „Gastronomika“ kvietė tik degustacinės vakarienės ir dirbo vos porą dienų per savaitę, tačiau jau 2017-aisiais ji pelnė pirmąją vietą tuomet tik antrąsyk sudarytame „30-ies geriausių restoranų“ Lietuvoje reitinge. Akivaizdu, jog naujoji „Gastronomika“ vėl šoka į konkurencinę kovą su kitais šalies restoranais šįsyk 2020-ųjų geriausių restoranų reitinge – ką tik pradėjęs veikti restoranas jau įtrauktas į trumpąjį restoranų sąrašą, iš kurio ekspertai savo balsais sudėlioja galutinį 30-uką.

Naujoji „Gastronomika“ įsikūrė sostinės senamiestyje, renovuotame „Bokšto skvere“ visai šalia Užupio (15min žiniomis, „Bokšto skvero“ vystytoja ir valdytoja yra UAB „Baltisches Haus“, šios bendrovės akcininkai yra broliai Ortizai, buvę prekybos tinklo „IKI“ savininkai). Daugiau erdvės, įvairesnis meniu Palyginus su senąja „Gastronomika“, kuri galėjo priminti vietą uždaro klubo nariams, naujoji pasišovusi būti atviresnė, teigė L.Čeprackas

„Restoraną planavome atverti dar 2018-aisiais, tačiau mes planuojame, statybininkai juokiasi“, – vėlavimo priežastis atskleidė šefas, prisipažinęs, jog ir jau veikiančiame restorane kai kurias detales dar gludins. Tačiau jau dabar čia įkurtos 2 erdvės, papuoštos Lietuvos menininkų darbais, bendrai sutalpinančios beveik 70 svečių.

Pagrindinėje „Gastronomikos“ salėje su skirtingo dydžio staliukais ir milžiniškais į būsimą restorano kiemelį žvelgiančiais langais gali susėsti iki 50 svečių. Kitoje, skirtoje privatesniems renginiams ir įkurdintoje restauruotoje autentiškoje salėje senovinių plytų skliautais, prie vieno bendro didelio stalo gali tilpti 14-18 žmonių.

5-ias dienas per savaitę, tačiau tik vakarais (nuo 18 val.) dirbantis restoranas svečiams siūlys 2 degustacinius meniu, kurtus L.Čepracko. Taip pat visąlaik bus galima rinktis ir patiekalus iš a la carte meniu, jame atsidūrė po kelis patiekalus iš abiejų degustacinių meniu bei visada bus kai kas norintiems ne kūrybos, bet klasikos – pavyzdžiui, kad ir populiariojo steiko ar tartaro.

Nusitaikė ir į gastro turistus Abu degustaciniai meniu turėtų išties sudominti smalsius gurmanus, nes kiekvienas jų turi savo idėją ir, akivaizdu, tikslinę grupę. Degustacinis meniu „Modernumas“ pristato autorinių L.Čepracko kurtų patiekalų rinkinį, pernelyg nesaistomą kurios nors vienos kulinarinės tradicijos. O štai antrasis, pavadintas „Tradicija“, yra šefo interpretacija skirtingų Lietuvos gastronomijos etapų tema. L.Čeprackas neslepia, jog šiuo meniu jis siekia į savo restoraną pritraukti turistus, besidominčius, kas charakterizuoja Lietuvos gastronomiją, kaip joje pinasi istorinės įtakos ir pan.

Būtent pastarasis meniu įneša dar daugiau įvairovės ir intrigos į Lietuvos „fine dining“ restoranų rinką, kurioje jau keletą metų skirtingi virtuvės šefai bando pateikti savas lietuviškos virtuvės interpretacijas, tik daro tą labai skirtingai, žongliruodami tokiais elementais, kaip „sezoniškumas“, „vietiniai ingredientai“, „istoriniai receptai“, „nostalgiški receptai iš vaikystės“, „tai, ką šiandien siūlo turgus“, „tai ką pagavo vietos žvejai“ ir panašiai. Tad jei ieškodami aukšto lygio restorano, kur nusivesti lietuviška virtuve besidomintį svečią, iki šiol sostinėje rinkdavomės iš „Džiaugsmo“, „Sweet Root“, „Ertlio namo“, „Šturmų švyturio“, o pastaruoju metu ir „Stiklių“, šį būrelį nuo šiol sėkmingai papildys ir L.Čepracko „Gastronomika“.

Rimta korta – saldieji patiekalai Kaip ir dera aukšto lygio restoranui, „Gastronomika“ svečiams prisistato su rimta vyno korta, už kurią atsakingas someljė Arūnas Stramkauskas. Lietuviškumo keliu pasukęs restoranas neilgai trukus ją ketina papildyti ir lietuviškais gėrimais.

Dar vienas stiprus koziris naujojoje „Gastronomikoje“ – išskirtiniai desertai, be kurių gera vakarienė vargiai būtų išbaigta. Saldžiąja dalimi bei duona „Gastronomikoje“ rūpinasi žinomas vardas Lietuvos konditerijos scenoje – konditerijos meistrė Jekaterina Zvonkuvienė, prieš kelerius metus padėjusi suformuoti iki šiol sėkmingai veikiančio restorano „Sugamour“ koncepciją.

Kaip pasakojo L.Čeprackas, kurdami desertus jis ir J.Zvonkuvienė dažnai žada dirbti kaip tandemas. Štai ir pristatymo renginio metu svečiai vaišinosi torto „Napoleonas“ interpretacija, tik ant stalo atkeliavo ne rimto, kaloringo tradicinio torto riekės, tačiau elegantiškas, miniatiūrinis desertas, kuriame trapūs, plonyčiai tešlos lakšteliai buvo susluoksniuoti su puriu kremu, o viską lydėjo švelnios rūgštelės suteikęs spanguolių šerbetas. Tokio paragauti – pasakiška patirtis!

Aistras keliantis vaikams – „ne“! Demokratiškesnis, lankstesnis, lengviau randamas, o ir pagal degustacinių meniu kainas pernelyg neišsišokantis Lietuvos „fine dining“ restoranų kontekste, restoranas „Gastronomika“ ir toliau laikysis kelių gana griežtų „ne“, taikytų ir ankstesnėje lokacijoje. Šiame restorane patiekalai nėra kaip nors pritaikomi veganų poreikiams, ant stalo jie atkeliauja tokie, kokie buvo sukurti šefo. „Gastronomika“ nelaukia svečių su gyvūnais, čia taip pat nepageidaujami ir vaikai iki 12-os metų.

Pastarasis „ne“ nėra naujas nei Lietuvos, nei užsienio restoranų rinkoje (sostinėje vaikai aiškiai nėra pageidaujami restorane „Šturmų švyturys“). Dėl tokios nuostatos vieni tradiciškai džiūgaus, nes „mažieji rėksniai“ liko namie, kiti piktinsis. Kiek juokaujant belieka replikuoti, jog L.Čeprackas gali džiaugtis, jog tokios nuostatos prieš kelis dešimtmečius nesilaikė legendinis restoranas „Neringa“, į kurį jis dar vaikas, kaip nesyk yra minėjęs, skubėdavo valgyti pamėgtojo „Kijevo“ kotleto (jo šiuolaikinė interpretacija, tiesa, iš putpelės krūtinėlės, atsidūrė degustaciniame meniu „Tradicijos“).

Geef een reactie

Het e-mailadres wordt niet gepubliceerd. Vereiste velden zijn gemarkeerd met *